skelsti

skel̃sti, -ia (-a N, -ta R371, MŽ497, KlM372, N), -ė (-o Als) K, Jn(Kv), BŽ446, DŽ; Q547,558, Lex95, CII705, SchL101, L 1. intr. būti skalsiam, ilgam užtekti: Kad mažas knatas, skels ilgiau taukų J. Kad uliavosi, pokelius kelsi, neilgai skels tau duonos, uždaro, t. y. neilgai tau užteks J. Šita bulbų duobė mum skel̃sia, pirmąją, regis, greičiau suvalgėm Trgn. Skel̃sia žirniai: pernai šitu laiku nupirkta pudas ar kiek Krok. Skel̃sia vasarą, žiemą tai daugiau suvalgom mėsos Erž. Ta mėsa nieko neskel̃sia: pavalgai i nori valgyt Jrb. Miltų da skel̃sa, ka tik meisos būtų Užv. Prie pieno ir mėsa geriau skelstų Lp. Valgyk, ka skel̃stų lig Vilniaus [, kol nuvažiuosi] Vdžg. Tie avitaukiai mums pagedusiai skel̃sa Užv. Kad šitiek tevalgai, viskas tau ir skel̃sia Vl. Senesnė duona tai daug ilgiau skel̃sia Vrb. Kaip gali duona skel̃sti, kad su plutoms vištas lesina Grdm. Ir šiaudai skel̃sė, ir dobilai Kt. Aš nežinau, kodėl šįmet pašaras neskel̃sia: rodos, ne po daug nė duodu Dkš. Didžiai skel̃s ta nauda Rsn. Jam niekas neskel̃sia: drabužį, avalynę kaip mat ir sudrasko Šn. Nieko nèskelsa tie rubliai Šv. Kap pinigų nėra, tai jiej ir nèskelsia Sn. Kai duona šauna pečiun, tai svetimas sako: – Skalsą duonai! Atsako: – Duodie skel̃st Prng. Skalsą garui! (sako, įėję pirtin). – Duokdie skel̃st (atsako) Rod. Nemiskalsu, nemiskelsa SD187. ^ Skelsia (skelsė Krok, Vlkv) kap šun[iui] dešra po kaklu LTR(Mrj). Neteisus turtas neskel̃s Sch100. Tik savo rankom uždirbtas pinigas skel̃sia Mrj. Kai daugiau turi, tai ilgiau skel̃sia Šk. | refl. LKKII127(Škn): Pirktinė duona neilgai tesiskelsia rš. 2. tr. taupyti: Pašaro mažai, reik skel̃sti Ll. 3. tr., intr. gausiai teikti: Jam aitivaras labai skel̃sia Prng. Tavi garbinam, jog šį metą mums viso skelsdams sveikus užlaikei VoL192-193(S.Dauk). ║ gausinti, dauginti: Šiltą lytų nudalyk su skelstama žegnone! Qu300. | refl.: Dievas mus apstai papenės ir tą mažumą, kurį turim, teipo peržegnos, kaip skelsis, ir mes su šeimyna tikrai privalgysim BPI317. 4. tr. SD197, Sut, NŽ gausiai turėti, būti pertekusiam: Kad mesos skels, tai ir tau vels, t. y. ja užteks, liks, duosma J. 5. intr. būti įsigalėjusiam, viešpatauti, klestėti: Skelsia suktybės, apgaudinėjimai, nuomos … ant turgaus, po sūdus ir sankalbose BaPs54,12. O gal Dievas daryti, jeib tarp jūsų visoki malonė skelstų Bt2PvK9,8. Ger žemei tai, kur visadai pakajus išsilaikos, skelst doroje, gaišt maištuose Qu274. Skels tarpu naminykų tavų pažinimas Dievo tikrojo SE210. 6. intr. būti, darytis didesniam, vertesniam: Reikia tau to, idant tavo teisybė didžiaus skelstų nekaip anų zokanykų SE164. Nes jei tiesa Dievo per mano melą skelsė ant garbės jo, kogidėl dar aš sūdijamas esmi kaipo griekingas? BtPvR3,7. \ skelsti; paskelsti; praskelsti; užskelsti